
ŠVIESIOJI TAMSOS PUSĖ
ŠVIESIOJI TAMSOS PUSĖ
ŠVIESIOJI TAMSOS PUSĖ
ŠVIESIOJI TAMSOS PUSĖ
ŠVIESIOJI TAMSOS PUSĖ
ŠVIESIOJI TAMSOS PUSĖ

ŠVIESIOJI TAMSOS PUSĖ
Tamsūs laikai – taip sakoma, kai pasaulį užgriūva didelės bėdos. Kai pandemiją keičia karas, kai žmonija balansuoja ant išlikimo ribos. Niekas nėra tikras dėl šviesaus rytojaus – net dėl rytojaus apskritai.
Fizikai pasakytų: tamsa yra šviesos nebuvimas. Todėl jokia šviesioji tamsos pusė neegzistuoja.
Humanistai pasakytų: netiesa, šviesioji tamsos pusė yra! Mes ją galime susikurti patys savo galvose. Ir taip išmokti atsispirti tamsai bei ją nugalėti.
Britų komikai „Monty Python“ nesakytų nieko – tik ironiškai šypteltų ir uždainuotų savo garsiąją dainą „Always Look on the Bright Side of Life“.
Tamsoje akis pripranta ir pradeda šį tą įžvelgti. Gal tikrai galima tamsoje susikurti šviesiąją tamsos pusę? Gal tamsa nėra visiškai aklina? Gal kažkur tamsoje, kažkieno galvoje, jau gimsta šviesa, gimsta patys stipriausi kūriniai, turintys tokią galią, kokios dar neregėjome? Ar kuriantis žmogus gali įveikti tamsą? Ar gali tamsą įveikti teatro prožektoriai?
AČIŪ TIEMS, KURIE PAVERČIA ŠĮ FESTIVALĮ REALYBE IR PADEDA MUMS JĮ ĮGYVENDINTI.
visi RĖMĖJAI