Pilėnai – legendomis apipinta pagonių pilis Žemaitijoje, XIV a. patyrusi šturmą. Po dviejų parų įnirtingos kovos pilėnai suvokė, kad puolimą vykdžiusių kryžiuočių įsiveržimas sėkmingas, tad nenorėdami pasiduoti ėmėsi beviltiško sumanymo – nukreipti ginklus prieš save ir savo artimuosius. Tai yra vienas žinomiausių kolektyvinės savižudybės aktų, mūsų tautai tapęs svarbiu pasipriešinimo simboliu, kurio reikšmė ypač sustiprėjo sovietinės okupacijos kontekste.
Menininkams Matui Dirginčiui ir Naubertui Jasinskui persvarstant pilėnų istoriją, analizės ašimi tampa herojiškos tradicijos ir patriarchato konstruktai. Istoriškai, susiduriant su karo grėsme ir atsirandant išnykimo pavojui, stiprėja konservatyvaus tradicinio vyriškumo idėjos. Šiuolaikinių vyrų savivokai tolstant nuo patriarchato suformuotų standartų, ekonominė ir politinė grėsmė paaštrina tapatybės konfliktą.
Suvokiant Pilėnų istorijos pasikartojimo galimybę ir egzistuojančią grėsmę mūsų tautai, performanse kūrėjai dekonstruoja rigidišką vyriškumo sampratą bei kelia klausimą, kaip kurti naujus tarpusavio veikimo modelius, pabrėžiančius atvirumą, jautrumą ir empatiją?
* – ne opera, o vienos dalies performansas.
Atgal 
