Susipažinkite – lenkų režisierius ir dramaturgas JAN KLATA (g. 1973). Vienas drąsiausių ir aštriausių savo kartos teatro balsų Lenkijoje. Jis dirbo tiek įvairiuose Lenkijos didmiesčiuose, tiek didžiosiose pasaulio scenose. Jo kūrybinėje sąskaitoje klasikų interpretacijos ir visa eilė vietinių ir tarptautinių apdovanojimų, jų tarpe prestižiniai kultūros apdovanojimas „Polityka“ pasas ir Konrado Swinarskio apdovanojimas. Tikimės, kad J. Klatą Klaipėdoje sutiksime gyvai jau ateinančiais metais.
Dalinamės teatrologės Ramunės Balevičiūtės pokalbiu su režisieriumi – sau būdingu stiliumi, nešvelnindamas kampų, J. Klata kalba apie būtiną teatro politiškumą, šiuolaikinę Lenkiją ir jos prarandamas pozicijas žmogaus teisių srityje.
„Teatras yra, buvo ir susikūrė kaip politinė meno sritis. Antikinėje Graikijoje teatras buvo radikaliai politinis. Stačiau Euripido „Trojietes“ ir tai yra pjesė, kurią Euripidas parašė ir pastatė radikaliai priešindamasis to meto demokratinei politikai. „Trojietės“ – radikalaus politinio pasipriešinimo aktas prieš Peloponeso karą, perspėjantis, į kokią pražūtį, militarizmą, nacionalizmą jis gali nuvesti. Tokie yra mano meistrai. Kūrėjai, kurie įžvelgdavo pavojų, perspėdavo, kas blogo gali nutikti. <…> Jie rizikuodavo savo meniniu gyvenimu, kartais ne vien meniniu, tam, kad pasakytų kažką esminio ir pavojingo. Todėl manau, kad geras spektaklis yra pavojingas.“