SEPTYNIOS VIENATVĖS

Name: SEPTYNIOS VIENATVĖS
Start: 2026-05-24T18:00:00+00:00
End: 2026-05-24T19:30:00+00:00
Location: Nacionalinis Kauno dramos teatras

Pirkti bilietą

Nacionalinis Kauno dramos teatras

Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiojoje scenoje (Laisvės al. 71, Kaunas)
1:30 (be pertraukos)

Premjera 2026

Pagal O. Milašiaus tekstus

Režisūros, scenografijos ir šviesų dailės koncepcijos autorius Robert Wilson
Režisierius ir teksto adaptacijos autorius Charles Chemin
Scenografė Stephanie Engeln
Kostiumų dailininkė Flavia Ruggeri
Šviesų dailininkas Marcello Lumaca
Grimo ir perukų kūrėja Manu Halligan
Kompozitorius Hans-Jörn Brandenburg
Vaizdo menininkas Tomasz Jeziorski
Kūrybinė bendraautorė Thaiz Bozano
Papildoma muzika: Kinan Azmeh, Johann Sebastian Bach, Jennifer Koh, Dickie Landry, Lou Reed
Iš prancūzų kalbos į lietuvių k. vertė: Genovaitė Dručkutė, Vaclovas Šiugždinis, Valdas Petrauskas, Antanas Vaičiulaitis, Petras Kimbrys, Stasė Banionytė
Lietuvių kalbos redaktorė Daiva Čepauskaitė
Į anglų kalbą vertė Mike Sens

Vaidina: Martyna Gedvilaitė, Kęstutis Jakštas, Gytis Laskovas, Miglė Navasaitytė, Agnieszka Ravdo, Dainius Svobonas, Vladimiras Šerstabojevas

Spektaklis lietuvių kalba su angliškais surtitrais

„Septynios vienatvės“ – tai poetinė kelionė po Oskaro Milašiaus kūrinius ir kūrybines Roberto Wilsono mintis.

Spektaklis jungia Milašiaus poeziją, prozą ir pasakas su jo dramatiškesniais ir metafiziniais kūriniais, tyrinėjančiais meilę, vienatvę, mirtį, nesibaigiančią šviesos bei harmonijos paiešką, keliančiais gilius egzistencinius klausimus apie žmoniją, jos vietą visatoje, apie laiko tėkmę. Neįtikėtinas Milašiaus vaizduotės pasaulis atgyja per poetišką Wilsono žvilgsnį – jo sukurtas nerimastingas subjektyvias abstrakcijas ir įspūdingas vaizdines priemones.

Pagrindinis spektaklio veikėjas Poetas įkūnija žavingą figūrą, kurios žodžiai padaro mūsų pasaulį sudėtingesnį, bet tuo pačiu ir lengviau suprantamą. Savo ieškojimams jis pasitelkia išgalvotą antrininką, garsų dramos personažą Don Žuaną. Jis pasirodo tiesiai iš Milašiaus jaunystėje parašytos dramos scenų, vaizduojančių nepasotinamą gyvenimo alkį ir troškimą užkariauti pasaulį. Šios scenos persipina vėlesnio laikotarpio pjesės „Migelis Manjara“ scenomis, kuriose pagrindinis veikėjas, Don Žuanas iš Sevilijos, siekia atpirkimo. Per šiuos personažus aktoriai scenoje vaizduoja universalias figūras, atskleidžiančias žmogaus sielos sudėtingumą, grožį ir neišvengiamą absurdiškumą.

Spektaklyje sekame Poeto kūrybos procesą, kaip jis nustato ir įveikia savo įsivaizduojamų pasaulių ribas. Abejodamas, klajodamas po paslaptingas ir neištirtas teritorijas, jis mums atneša laisvę iš vietos, kurią gali pasiekti tik poetai, iš begalinės kelionės tikslo, iš pačios amžinybės.

Šis kūrinys yra paskutinė Roberto Wilsono dovana, ir tai yra mūsų dovana, kurią siūlome pristatydami unikalią šio scenos poeto viziją.

Poetai yra nemirtingi.

Spektaklio „Septynios vienatvės“ premjera – dedikacija ją pradėjusiam režisieriui Robertui Wilsonui (1941–2025). Tai paskutinis jo kūrinys dramos teatro scenoje.

Esant gyvam režisieriui sukurta scenografija, kiti spektaklio elementai, parengta pjesės koncepcija. Ruošdamasis premjerai pagal lietuvių kilmės prancūzų poeto O. Milašiaus kūrybą, R. Wilsonas Nacionaliniame Kauno dramos teatre lankėsi du kartus – 2025 m. sausį sukurdamas spektaklio vizualinę projekto knygą (project book) ir birželį įgyvendinęs būsimos premjeros vizualinę koncepciją (Stage A). 2025 m. netikėtai iškeliavus režisieriui R. Wilsonui, buvo priimtas strategiškai svarbus sprendimas tęsti pradėtą kūrybinį procesą, užtikrinant pagarbų menininko kūrybinio palikimo įgyvendinimą, todėl 2025 m. spalį vykusioje repeticijoje (Bauprobe) režisieriaus darbą tęsė jo kūrybinė komanda: teksto adaptacijos autorius ir režisierius Charles Chemin, scenografė Stephanie Engeln, šviesų dizaineris Marcello Lumaca, kostiumų dailininkė Flavia Ruggeri, grimo ir perukų kūrėja Manuela Halligan, vaizdo menininkas Tomasz Jeziorski, NKDT teatro aktoriai ir gausios NKDT pajėgos. Ši repeticija leido realioje scenoje patikrinti, kaip veikia scenografija ir šviesos, atlikti reikalingas korekcijas.

Apie Spektaklio Režisierių

Charles Chemin (g. 1983) – Prancūzijos-Amerikos teatro, šokio, operos režisierius, dramaturgas, šviesų dailininkas.

2025 m. jis tapo Roberto Wilsono 1992-aisiais metais įkurto tarpdisciplininio meno centro „The Watermill Center“, įsikūrusio Niujorke, meno vadovu. Anksčiau vadovavo „Vasaros programai“ ir festivaliui, kuriuose pristatė daugelio tarptautinių kylančių ir pripažintų menininkų darbus, tokių kaip Ugo Rondinone, Isabella Rossellini, Robert Nava, Lucinda Childs, Regina Galindo, Alicja Kwade, Kelsey Lu.

Kaip režisierius, jis dirba su įvairiomis medijomis skirtingose šalyse. Jis buvo Florencijos nacionalinio teatro asocijuotasis menininkas, kur sukūrė spektaklį „Interno/Esterno“, paremtą Maurice’o Maeterlincko tekstais, vėliau pristatytą Paryžiaus „Théâtre de la Ville“, po ilgametės kūrybinės partnerystės su Krajovos nacionaliniu teatru. Jis statė šiuolaikines operas, tarp jų – Érico Bretono „Le Messie“ Avinjono operoje ir Roberto Valeros „Cubanacan“ Havanos operoje, taip pat kūrė sceninius garso kūrinius, tokius kaip „20 silences“, pristatytą Vičencos festivalyje kartu su kompozitoriumi Dom Bouffard, paremtą NASA tyrimais apie astronautų pasąmonę. Jis taip pat plėtojo gyvus muziejinius projektus su menininku Carlosu Soto „Performa“ bienalėje Niujorke ir Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje bei kūrė šokio spektaklius su Caroline Breton, pristatytus, be kita ko, Paryžiaus „Ménagerie de Verre“ ir Orleano nacionalinėje scenoje.

Po ilgos aktoriaus karjeros, nuo 2009 m. jis yra daugiau nei dvidešimties Roberto Wilsono kūrinių bendrarežisierius ir dramaturgas, tarp jų – „Mary Said“ su Isabelle Huppert, „PESSOA“ ir „Paskutinė Krepo juosta“, kurioje jis režisavo patį Wilsoną. Jis taip pat adaptavo pjeses „Trys aukštos moterys“ pagal Edwardą Albee ir „UBU“ pagal Alfredą Jarry. 2024 m. jis sukūrė naują „Carmen“ versiją choreografui Israelui Galvánui.

Pirkti bilietą