Krzysztofas Warlikowskis grįžta prie Levino Hanocho kūrybos, praėjus dvylikai metų po spektaklio „Krumas“ pastatymo, tapusio didžiuliu proveržiu šio autoriaus kūrinių skaitymų kontekste bei vienu sėkmingiausių pastatymų Varlikovskio karjeroje. Šį kartą režisieriaus akiratyje atsidūrė „Pakuojame lagaminus“. Kadaise kupinas vilčių Krumas grįžo į tėvynę po nesėkmingos ekspedicijos į užsienį. Dabar visi susipakuoja arba miršta. Didžioji pasaulinė žmonių migracija Levino tekstuose įgauna vietinį atspalvį, atspindėdama nerimą ir judėjimą, vykstančius didesniu mastu. Kryptis, kuria juda Levino veikėjai, yra nežinoma, tačiau visi stengiasi pabėgti kuo toliau nuo „čia“, nors tuo pačiu niekas nenori palikti namų.
Warlikowskis niekada nesirenka pramintų takų. Bręsta sukilimas, brandi kova prieš pasikėsinimą pasisavinti laisvės teritoriją ir įkalinimą mainais už paklusnumą. Gyvenimas be politikos neatneša taikos, tuo labiau neramiais laikais. Levino tekstas, nuo kurio atsispiria visas spektaklis, pristato eilę nuostabių personažų, kurie atgis K. Warlikowskio pastangomis. Antrasis pjesės pavadinimas – „Komedija su aštuoniomis laidotuvėmis“ – skamba tarsi miuziklo pavadinimas bei prašo išskirtinio aktorių „orkestro“, kaip tas, su kuriuo K. Warlikowskis dirba jau ne vienerius metus. Taigi, mes išvykstame! Tai nėra lengva, tačiau kompromisų nebus. Mums laikas iškeliauti! Išvykime tuoj pat!
Atgal 
