AŠ VISADA ŠALIA

Žvelgiant iš šalies atrodo, kad motina tampama iškart. Tačiau apsisprendusiems turėti vaiką iš tiesų tai ilga ir sudėtinga kelionė be kelio atgal. Kaip šiuo keliu eiti neprarandant savęs? Visada būti čia – mama ir savimi.

Spektaklio centre – motina, kurią įkūnija lėlininkė Monika Mikalauskaitė-Baužienė, ir jos valdoma lėlė. Nuo pat pirmųjų scenų jos bendrauja tarpusavyje. Per jų pokalbį pamažu atsiskleidžia iššūkiai ir baimės, su kuriais susiduria motinos, taip pat – motinystės trapumas ir stiprybės. Bei už viską stipresnė ir visa nugalinti meilė.

Režisūrinė vizija atveria erdvę tikram susitikimui tarp lėlininkės ir jos lėlės – režisierė Vera Rozanova siekė jas abi parodyti kaip lygiavertes personažes. Tam sukurta itin išraiškinga lėlė – jos veide judančios akys, burna ir antakiai leidžia perteikti subtiliausias emocijas, atskleisti ne tik veikėjos išorinius veiksmus, bet ir giliausias vidines būsenas. Scenoje susitikusios lėlininkė ir lėlė – tarsi vis nenutylantis motinos vidinis monologas, vienoje patirtyje talpinantis ir tikėjimą, ir abejonę.

„Aš visada šalia“ – tai jautrus pasakojimas apie susitikimą su kūdikiu ir savimi naujoje mamos rolėje.